Antradienis. (tęsinys)

Dovilė išvažiavo, o mama eina pas Šarūnę.. Tik.. Jos nėra kambaryje. Kur ji? Mama sunerimsta. Tik staiga pamato, kad Šarūnė - sėdi balkone. Kaip ji ten nuėjo?
-Šarūne, kaip tu ten nuėjai?-nustebusi klausia mama.
-Mama. Man pasidarė geriau ir šiek tiek atsirado jėgų, todėl pajėgau nueiti į balkoną, pakvepuoti grynu oru,-silpnu balsu sako Šarūnė.
-Šarūne,kas tau atstiko? Gal gali paaiškinti?-sunerimusi mama.
-Gerai. Paaiškinsiu. Vaikščiojau lauke. Na ir man kažkaip pasidarė silpna ir parkritau. Kas toliau buvo - neatsimenu, nes buvau nualpusi. Bet čia man tik pirmą kartą. Gal todėl, kad šiandien mažai miegojau..-teisinasi Ji.
-Šarūne. Būk atsargi. Na, o dabar eik,pagulėk,-siūlo Kristina,jos mama.
-Gerai, Mama.

Naktis.
Šarūnė bando užmigti tik neišeina. Jai kyla temperatūra,tačiau greitai praeina. Ji pagaliau užmiega tik.. Tik jai parašė žinutę,o jau vidurnaktis. Ji atsikelia iš lovos ir žiūri sms'as nuo Ovidijaus.
“Šarūne, atleisk jei prikėliau, bet tik dabar išsiuntė žinutę. Negaliu nusiraminti ir užmigti, nežinodamas kaip tu? Kaip tau sekasi? Ar jau geriau? Tikiuosi nesupyksi ir atašysi. Lauksiu“.
-Ach,-tyliai sako Šarūnė,- kodėl aš jam taip parūpau?Hm.. Na visvien reikia atrašyti..
Taigi ji rašo “Sveikas. Nesijaudink nepykstu.. Prikėliai, bet suprantu tave. Dabar aš jaučiuosi gerai, todėl rytoj ateisiu į mokyklą. Man tikrai geriau nei buvo ;] Taigi turiu tau klausimą. Kodėl tu taip domiesi manimi? Iki.“
Šarūnė išsiuntė žinutę ir atsigulė miegoti toliau.
Tik staiga nespėjus užsimerkti atėjo atsakymas:
“Šarūne.. Supranti.. Na, man gėda tau tai sakyti, bet... Tu man patinki. Ne kaip draugė, o kaip mergina. Tu iš bendravimo esi labai miela.. Man tu patinki. Suprasiu tave jei aš - EMO tau nepatiksiu.. Čia juk skonio reikalas. Aš prisiekiu niekam to nesakysiu, bet nebegaliu slėpti savo jausmų tau. Prašau, nesmerk manęs. Man ir taip sunku tau tai pasakyti.. Tikiuosi rytoj bendrausi su manimi taip kaip ir ankščiau ir tikiuosi niekas nepasikeis. Dar kartą nepyk :\*“
Šarūnė susimąsto.. “Jis mane myli? Kaip taip gali būti!“
Taigi ji jam atrašo “Ovidijau.. Tu ne juokauji? Aš irgi turiu tau kaiką prisipažinti.. Nuo tavo atvykimo tu man įkritai į akį.. Esi gražus, mielas, draugiškas ir padedantis. Taigi manau aš tau jaučiu tapatį, ką tu man..“
Ji išsiuntė šią sms ir atsigulė galvodama..
Tik staiga po kelių minučių atsakymas “Nejuokauju. Tai tiesa. Aš tave MYLIU! Tu man pačią pirmą dieną patikai. Taigi rytoj išspręsime visus reikalus! Siunčiu tau draugišką bučinį. Ir atleisk už nesusipratimus“.
Šarūnė pagaliau užmiega. Tik - jau dėja rytas..
Nauja diena. Nauji nuotykiai...