Pirmadienis.

Rytas. Šarūnė iškeliauja į mokylą.
-Labas rytas, Šarūne,-meiliai sako Ovidijus.
-Labu,-atsako ji.
-Su kuo sėdi per matematika?-domisi jis.
-Su Dove, bet ji supyko, todėl sėdžiu viena,-sako ji.
-M.. Gal norėsi su manimi sedėti?-domisi jis.
-Gerai, jei tik leis mokytoja :)

Pamoka. Šarūnė kelia ranką:
-Mokytoja. Gal galiu sedėti su Ovidijumi?
-Tu?! Na, gali. Juk esi rami pamokose.

Ovidijus atėjo pas Šarūnę ir visa klasė į juos sužiūro.

Pamokai pasibaigus prie Šarūnės prieina į mokyklą sugrįžęs Gytis.
-Laba,-sako jis.
-Sveikas,-pasisveikina ji.
-Tai pora tu su mano broliu?-domisi Gytis.
-Na taip..-susigėdusiu balsu taria ji.
-A.. Tai linkiu jums sėkmės,-nuoširdžiai pasako jis.
-Ačiū,-Šarūnė padėkoja ir eina į klasę.

Pamoka. Šarūnė siuntinėja raštelius Ovidijui, su žodžiais “Aš tave myliu“,“Eisim šiandien kur nors?“ ir t.t.
Mokytoja tai pamato ir sako:
-Šarūne, nori prisidirbti?-pasipiktinusi kalba mokytoja.
-Ne..-nusileidžia ji mokytojai.
-Tai prašau nesiuntinėti jokių raštelių per pamokas. POer pertraukas jūs galėsit bendraut, bet per pamokas privalot mokytis, o ne susirašinėti,-paaiškina mokytoja.
-Gerai. Atsiprašau, daugiau tai nepasikartos,-pasižada Šarūnė.

Mokytoja toliua tęsia pamoką, bet staiga ateina klasės auklėtoja ir išsiveda klasę į lauką, nes kažkas ten keisto atsitiko.
Šarūnė pasižiūri - nėra Ovidijaus. Tik staiga pamato, kad jis ateina.
Danguje skraido maži lėktuvai, kurie danguje “parašo“.
“Šarūne! Tu mano mergina! Myliu tave be galo!“
Šarūnė viską supranta. Tai Ovidijaus darbas.  Ji be galo laiminga, nes atsitiko tai, ko ji nesitikėjo. O dabar,visa klasė žino, jog Šarūnė ir Ovidijus pora.
Visi juos lyg ir pasveikina ir visi priduria, kad jie tikrai graži pora.
Prie Šarūnės ateina Dovilė:
-Ach, Šarūne.. Tau visada sekasi su vaikinais, o man ne. Kodėl tau?!
-Todėl, kad tu nrmoki bendraut su vaikinais,-piktai atkerta Šarūnė.
-Nemoku?-nustebusi šūkteli Dovilė.
-Taip. Tu per greitai viską darai. Pirmą dieną kai jūs jau pora buvot-prisikabinai prie jo ir pradėjai būčiuotis.. Niekas taip nedaro, Dovi..-paaiškina Šarūnė.
-Na ir gerai. Susirasiu geresnį nei Ovidijus, Šara..-piktai atkerta Dovilė.
-Gerai. Kas tau trugdo?-Šarūnė pasako ir išeina į klasę.
-Šarūne!!! Palauk!-šaukia Dovilė, tačiau  Šarūnė jos nelaukia ir išeina.

Pamoka. Dovilė į telefoną parašė sms Šarūnei.
“Draugės?“ tokių žodžių sulaukia ji.. Jos atsakymas “Ne“...
Visą pamoką Dovilė buvo nusiminusi, kol pasibaigus pamokai priėjo prie Šarūnės.
-Šarūne, kodėl nenori būti draugėmis?-liūdnai ištaria Dovilė.
-Nenoriu. Man nereikia tokios draugės kuri man pavydėtų vaikino,-ištaria Šarūnė.
-Gerai...

Pamokos pasibaigė ir Šarūnė išėjo su Ovidijumi.. Bet dėja, Dovilė juos abu prakeikinėjo ir linkėjo viso ko blogiausio...