Antradienis.

Rytas.. Šarūnė neišsimiegojusi atsikėlia ir eina pusryčiauti. Mama jai sako:
-Šarūne, kas ten vyskta mokykloje? Kodėl man viena mokytoja pasiskundė, kad tu per pamoka susirašinėji rašteliais?-klausia Mama.
-Na.. Mama.. Teko ir nieko nepadarysi. Juk supranti, tai vadinamoji meilė.. Čia man rašinėjo Ovidijus..-aiškinasi Šarūnė.
-Šarūne, bet juk suprask, per pamokas reikia mokytis, o ne su vaikinais susirašinėti,-pamokslavo mama.
-Aj mama, jau atsibodai su tais savo pamokslais,-Šarūnė pasiėmė kuprinę ir išėjo.
-Šarūne, Šarūne.. Iki ko tu nuėjai..-pati sau pasakė mama.

Lietuvių kalbos pamoka. Šarūnė pasiruošinėja pamokai, tik pamato, kad neturi knygos.. O juk mokytoja griežta, jei kas ko neturi iš karto 2. Šarūnė sako Ovidijui:
-Sveikas. Žiūrėk man ne drąsu prašyti, bet.. Aš pamiršau namuose lietuvių kalbos knygą ir man už tai gali įrašyti 2. Ką daryti? Padėk,-prašo Šarūnė.
-Sveika.. Tai gal aš tau savo vadovėlį duosiu, o jei ką man įrašys 2, o ne tau,-linksmai sako Ovidijus.
-Ovidijau.. To nereikia.. Juk aš neturiu, man turi įrašyti 2, o ne tau. Man užteks tik, kad paskolinsi,-pasiguodžia Šarūnė.
-Šarūne, bet juk tau ir nereikia 2. Prašau. Jei nerašys tai nerašys nei man nei tau.-aiškina Ovidijus.
-Gerai, gerai..

Pamoka. Prie Šarūnės suolo prieina mokytoja ir klausia:
-Kieno vadovėlis?-klausia mokytoja.
-Ovidijaus,-sunerimusiu balsu sako Šarūnė.
-Aišku. Gerai, kadangi tu tik pirmą kartą neturi vadovėlio 2 nerašysiu. Bet, kad daugiau kaip nebūtų,-nusišypso mokytoja.
-Gerai, mokytoja,-taria Šarūnė.

Pamoka sunkiai praeina. Prie Šarūnės prieina Gabrielė jos klasiokė:
-Labūūūkas,-pasisveikina Gabrielė.
-Sveika,-atsako ji Gabrielei.
-Taigi, kad tu žinotum, kaip ant tavęs varo Dove...-liūdnu balsu taria Gabrielė.
-Nujaučiu maždaug... Mes juk su ja baisia susipykom, bet ji viską pradėjo, todėl ji kalta, o ne aš,-paaiškino Šarūnė.
-M... Tain manau jau nereikia tau nieko pasakoti, juk tu sakai, kad viską nujauti. Tai manau ir supranti kokius žodžius ji sako apie tave,-liūdnai taria Gabrielė.
-Numanau... Na eime.. Greit vėl ta kvaila pamoka..

Pamoka. Dovilė sako savo bendrasuolej Gabijai:
-Gabe, tu matai kokia Šarūnė pasikėlus?-apkalbinėja Ji.
-Ne.. Man Šarūnė visiškai normali mergina, ir visiškai nepasikėlus kaip tau atrodo.. Tu juk jos nekenti, todėl vis ją šmeiži,-sugėdina ji Dovę.
-Ne tiesa.. Tu meluoji.. Juk žinai kokia yra tiesa. Tiksliau tu nežinai, o aš žinau. Ir nesiginčyk su manim, Gabe. Prisidirbsi, aš ne juokauju,-paaiškina Dove.
-Ok,ok.. Negrąsink. Aš neesu mažas vaikas, kad išsigąsčiau tokios nevykėlės kaip tu,-tiesiai šviesiai sako Gabe.
-Rink žodžius mergyt...

Pamoka pasibaigė ir Gabija priėjo prie Šarūnės.
-Sveika.. Aš turiu tau kaiką pasakyti, nors galbūt tu tai žinai, bet nesvarbu. Žiūrėk, Dovė labai varo ant tavęs.. Šmeižia ir visą kitą... Ką daryt? Man jau ji atsibodo,-pasako Gabija.
-Laba.. Net nežinau. Iš vis nebendrauk su ja.. Bet aš jai parodysiu kas iš tikrųjų yra Šarūnė. Aš ją pastatysiu į vietą,-piktai pasakė Šarūnė.
-Tikiuosi. Linkiu sėkmės ;* Na jau turiu eiti.. Pamokos juk pasibaigusios,-linksmiau sušunka Gabija.
-Taip, taip.. Aš dar laukiu Ovidijaus. Juk jį paliko po pamokų,-nusijuokia Šarūnė.
-Ach, taip :D
-Na, bet juk jis mano vaikinas tai ir turiu palaukt.. Mes juk važiuosim kartu į “Akropolį“ šiek tiek apsipirkti,-nusijuokia Šarūnė.
-M... Tai linksma bus jums?-domisi Gabė.
-Na manau, kad taip.. SU juo niekada nebūna liūdna,-nusišypso Šarūnė.
-Tikiu.. Matosi linksmas vaikinukas jis yra :)
-Taip.. Tikrai ne surūgęs kaip jo brolis ;DD Du skirtingi dalykai,-nusijuokia Šarūnė.
-Tai, kad taip.. Ir ne kitaip. Na jau lekiu. Manęs laukia draugė. Iki,-atsisveikina Gabė.
-Bye,-apkabina ji Gabę ir atsisvekina.

Pagaliau Ovidijų paleido..
-Pagaliau :D
-Jo... Na važiujam?-nusišypso Ovidijus.
-Taip!  Juk negi lauksim kažko?!-sušunka Šarūnė.
-Važiuojam..!


Jie išvažiavo likusiam vakaruj į “Akropolį“... Taip pat buvo ir ant ledo..

-Ovidijau, kaip man patiko ant ledo!
-Šarūnę, man taip, pat ;D Galėčiau kartoti ir kartoti kiekvieną dieną tą patį..
-Aš irgi.. Na, o dabar važiuokime namo. Man juk reikės dar pamokas paruošti,-prašo Šarūnė.
-Gerai. Važiuojam,-atsako jis.

Ovidijus parvežė Šarūnę namo ir pats irgi išvažiavo.
Šarūnė greitai paruošė pamokas, išsimaudė ir atsigulė miegoti..