Ketvirtadienis.

Rytas. Šiandien Šarūnė nerimaudama eina į mokyklą.
Nuėjo ir prie durų jos laukia Ovidijus ir Dovilė.
-Sveika,-linksmai pasisveikina Dovilė.
-Labas,-nustebusiu balsu sako Šarūnė.
-Taigi, ko taip nustebusi?-klausia Ovidijus.
-Kad tu su Dovile,-sako Šarūnė.
-Taip. Nuo dabar ji mano gera draugė ir mergina. Ji mane myli, ne taip, kaip kaip viena tokia, kuri nesutiko būti mano mergina,-įžeidžiančiai sako Ovidijus.
-Sveikinu.. Turi nuostabų vaikiną,-liūdnai sako Šarūnė.
-Ačiū, tik nemanau, kad būtina man sušikti visą nuotaiką savo liūdnu palinkėjimu,-piktai atkerta Dovile.
-Pirmiausia, aš sveikinu nuoširdžiai, o tu galvok ką nori,-šaltai atkerta Šarūnė.

Šarūnė supykusi išėjo ir parašė žinutę Ovidijui “Kaip čia tave suprast? vakar įtikinėjai, kad myli, o šiandien  jau su Dovile triniesi? Aš tau kas buvau?? Vienai dienai?“
Ovidijus gauną žinutę ir nustebęs rašo “Šarūne, suprask kaip nori. Tu mane įskaudinai pasakius žodį NE. Manau, kai pabučiuosiu tu persigalvosi, bet ne.. Taigi tu mane įskaudinai, o dabar aš tau atkeršysiu!Jei būtum sutikus būti mano mergina, tu man nebūtum vienai dienai. Aš tave vis dar myliu, bet jai jau nebe svarbu. Aš tave pamiršiu ir būsiu su Dovile. Ji mane myli ir nori būti su manimi. Ne taip,kaip tu.“
Šarūnė stovi apšalusi ir negali patikėti. Jos didžioji meilė su jos geriausia drauge.. Ji vis dar netiki. Ir parašo jam žinutę tiesiai šviesiai “Gerai, Ovidijau. Pasistengsiu tave pamiršti. Tu man nuo šiandien neberūpi.. Bėja jei būtum su mano geriausia drauge Dovile nesusidėjęs, šiandien būtūmę buvę pora. Bet tu paskubėjai. Taigi tariu savo meilei tau sudie. Pamiršk mane.“
Ovidijui pasidarė negera. Kodėl jis tikrai paskubėjo? Gal reikėjo kelias dienas palaukt.. “Ech,-galvoja jis,-yra taip, kaip yra ir jau nieko nebe pakeisi, reikėjo neskubėti, bet juk Dovilei negaliu pasakyti, kad mes nebe pora.. Ją per daug įsižeistų“..
Tik staiga prie Ovidijaus prieina Dovilė ir sako:
-Ovidijau, gal norėsi šiandien į kiną? Turiu du bilietus, pirkau sau ir Šarūnei, bet ji supyko, tai gal eikime kartu?-siūlo Dovilė.
-Gerai,-sutinka Ovidijus.
-Atvažiuosiu pusę devinių vakare. Gerai?-Ovidijus.
-Ok'ey ;]**

20.30 Ovidijus jau laukia.

Dovilė jau ateina pasakiškai graži.. Jie nuvažiuoja į kino teatrą. Filmas siaubo, todėl Dovilė padėjusi galvą Ovidijui ant peties.. Staiga filme parodo siaubingą vaizdą, todėl Dovilė išsigąsta ir apkabina Ovidijų.. Ir bandydama jį suvilioti jį pabučiuoja.. Ovidijus, labai supyksta, todėl vidury filmo išeina ir palieka ją vieną..
Šarūnė visą naktį verkia, kad prarado savo gyvenimo meilę.. Jis ją paliko dėl geriausios draugės Dovilės.. Vis dėl to nenorėdama Šarūnė baigti savo draugystės, ji Ovidijų “atiduoda“ Dovilei.. Šarūnė be galo liūdi, bet ji nieko nepakeis.. Tuo tarpu Ovidijus, taip pat liūdi, nes neteko Šarūnės ir liko be merginos..

Visi veikėjai nueina miegoti.. Šarūnė ir Ovidijus sapnuoja vienas kitą.. Kas bus rytoj?