Pirmadienis...

- Och.. Vėl mokykla! - pratarė Šarūnė savo geriausiai draugei.
- Taip.. Vėl..- Bėja žinai, kad šiandien į klasę du nauji vaikinai ateis? :]  - Pasakė Dovilė.
- Tikrai? Pirmą kartą girdžiu.. Man niekas to nesakė..
- Na tai jau žinai :] Visi ruošėsi... Na, jie juk broliai! Sako, kad visiškai skirtingi.. - nustebusi šūkteli Dovilė.
- Na jei jau broliai tai nereiškia, kad dvyniai :D - linksmai šūkteli Šarūnė  :]
- Šarūne! Bėkime jau pamoka!
- Dovile, aš tuoj! Turiu atsisveikinti su broliu jis juk išvažiuoja.

Pamoka.

- Na taigi mokiniai, jūs jau žinote, kad šiais metais dvyliktoje klasėje bus du nauji mokiniai su kuriais šiandien susipažinsime. Taigi jų vardai Gytis ir...- mokytoją pertraukia Dovilė.
- Mokytoja, atleiskite, kad Jus pertraukiu, tačiau kada jie atvažiuos? - per visą klasę sušaukia Dovilė.
-  Dovile, kada atvyks tada. Jie juk ne vilniečiai. Jie klaipediečiai, todėl kelias tikrai ne trumpas.. Na, o .. - nebaigia minties mokytoja, nes ją vėl pertraukia tik ne Dovilė, o Rimvydas.
- Mokytoja, bet juk jie jau nuo 5 ryto važiuoja, tai maždaug, kada jie atvyks? - susigėdęs paklausė Rimvydas.
- Rimvydai, kada atvyks - aš tikrai nežinau. Na, o dabar prašau leisti man tęsti pamoką. Taigi jiems atvykus, prašau jūsų bendrauti su naujokais, nes jiem tikrai nėra labai malonu atvykus neturėti draugų,- mokytoja nutyla, nes kažkas pasibeldžia į kabinetą.
- Laba diena. Čia aš - Gytis ir mano brolis Ovidijus. Mes greitai atvykome, nes tiesiog taip gavosi :)
- Sveiki naujieji šios 12b klasės mokiniai!
Visa klasė choru:
- Sveikūūčiai :D
Likusią pamokos dalį mokiniai susipažįsta su naujokais, todėl šie du jau turi draugų ir draugių.. Ne drąsiai prie Ovidijaus prieina Šarūnė ir sako:
- Sveikas, Ovidijau! Matytas atrodai kažkur :)
- Sveika. Gal matytas gal ne :D O gal galėčiau sužinoti tavo vardą?
- Žinoma :) Mano vardas Šarūnė :]
- O.. Šarūnė :D Mano pusbrolio sesers vardas Šarūnė. Man šis vardas gražus,- nusišypsoja Ovidijus.
-M.. Malonu man su tavimi susipažinti, nors tik vardą ir amžių žinau :] Gal papasakok man apie save daugiau? - susigėdusi prašo Šarūnė.
- Na gerai.. Nors ir nelabai yra ką apie mane pasakoti.. Aš esu Ovidijus Trinkūnas :] Gyvenau Klaipėdoje, turėjau ten daug draugų ir draugių.. Buvau “EMO“, bet mane pasikeisti privertė draugai ir tėvai.. Jie mane atvedė į protą, nebe būti šio baisaus stiliaus auka. Na mano gimtadienis yra spalio 26 dieną, taigi iki to man dar toli.. Na net nebežinau, ką čia apie mane ir papasakojus. Taigi gal tu papasakok apie save, Šarūnė? :)
- Na nejaugi taip nori? - paklausia Šarūnė.
- Būtų įdomu sužinoti. Na, bet jei nenori - neversiu.
- Gerai, papasakosiu. Man juk nesunku :) Taigi esu Šarūnė. Man 18 metų gimtadienis kovo 23 dieną. Turiu pačią geriausią draugę Dovilę. Ji nereali! Saugo visas paslaptis ir jų niekada neišduoda, nors ir susipykstam. Na, o šiaip draugai sako, kad esu tikrai draugiška ir linksma, tačiau tai tikrai spręndžiu ne aš, o draugai, šeima.
- Mhm.. Na matosi, kad esi bendraujanti, - ne drąsiai pasako Ovidijus.
- Ovidijau. Jau reikia eiti. Pamoka!
Ovidijus pašaipiai sako:
- Pamoka?! Kam tai rūpi? Aš visada veluoju į pamokas, tačiau mokytojai man nieko nesako.
- Na, bet juk čia kita mokykla - kitos taisyklės. Taigi patariu eime, kad nebūtų blogiau, - išsigandusi sako Šarūnė.
- Gerai, gerai.. Paklausysiu šį kartą tavęs. Eime,- nusileidžia Šarūnei Ovidijus.

Pamoka. Šarūnė sėdi su savo geriausia drauge Dovile.. Mokytoja trumpam išeina ir Dovilė sako:
- Na, Šarūne. Ką gi su Ovidijumi prišnekėjai?
- Dovile.. Na.. Nepyk, kad visą pertrauką kalbėjau su juo. Tiesiog norėjau susipažinti..-teisinasi geriausiai draugei Šarūnė.
- Šarūne, neimk to į galvą :D Aš tik paklausiau ką prišnekėjai? Susipažinai?-domisi Dovilė.
- Na vaikinukas tikrai draugiškas. Moka bendrauti ir nusileidžia merginoms :D
- Mhm.. Reikės per kitą pertrauką man su juo pabendrauti.. Bėja kodėl nebendrauji su Gyčiu? - nustebusi klausia Dovilė.
- Na.. Nežinau. Nespėjau dar :D
- Aišku.. Ei, jau mokytoja grįžta. Nutilkime :]
-Ok'y :*

Po 45 minučių pamoka baigta ir Šarūnė eina bendrauti su Gyčiu.. Tik dėja, jis nenori bendrauti..
- Gyti, kodėl tu nenori bendrauti? - nustebintai klausiau Šarūnė.
- Su merginomis nenoriu turėti reikalų. Aišku?- piktai surėkia Gytis Šarūnei.
- Ach, atleisk.. Atstosiu.-liūdnai nusisuka Šarūnė ir išeina..


Gytis susimąsto. Kodėl jis taip piktai atšovė Šarūnei? Juk ji norėjo tik susipažinti..

Pamokos baiktos ir visi grįžta namo..